SKELBIMAI

AB „Rokiškio komunalininkas“ iš Rokiškio miesto ir rajono gyventojų apvažiavimo būdu nemokamai buityje susidariusias didžiąsias atliekas (dviračius, šaldytuvus, televizorius, dujines virykles, baldus, statybos, remonto ar griovimo atliekas) ir pavojingas atliekas (galvaninius elementus, dienos šviesos lempas, lengvųjų automobilių akumuliatorius, kuro, tepalų filtrus ir kt.) renka du kartus per metus - balandžio bei spalio mėnesiais. Kitais laikotarpiais gyventojai minėtas atliekas gali nemokamai pristatyti savo transportu į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Donelaičio g. 16, Rokiškyje (tel. 8 682 30 238; darbo laikas: II-V 9.30 – 18.30, VI 9.00 – 15.30, pietų pertrauka 13.00-13.30).

Informuojame, kad asmenys, atsikratantys atliekomis, nepaisydami Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, baudžiami administracine tvarka. Aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 550 iki 1500 eurų.

Kontaktai:

AB „Rokiškio komunalininkas“: Nepriklausomybės a. 12 A, Rokiškis, tel. 8 458 71083.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė: Donelaičio g. 16, Rokiškis, tel. 8 682 30 238.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. sąskaitas už atliekų tvarkymą siųs UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras.

Prašome nemokėti avansu AB „Rokiškio komunalininkas" už atliekų tvarkymą, o sumokėti tik skolas, susidariusias iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Iškilus neaiškumams dėl mokėjimų, teirautis tel. 8 458 71083, el.p. administracija@rokom.lt arba atvykti į Nepriklausomybės a. 12A, Rokiškis.

Visuomenėje vis dar sklando įvairūs nepagrįsti mitai apie atliekų rūšiavimą, o paprastos ir aiškios informacijos trūkumas neretai atbaido žmones nuo rūšiavimo veiklos. Vienas iš giliai įsišaknijusių mitų – visos žmonių tvarkingai išrūšiuotos pakuočių atliekos keliauja į sąvartyną. Dažnas Lietuvos gyventojas vis dar tiki, kad visos pakuočių atliekos yra sumaišomos ir galiausiai patenka ne į rūšiavimo bazes, o sąvartyną.

Pakuočių atliekoms patekus į rūšiavimo konteinerius, jos yra surenkamos specialiomis mašinomis ir transportuojamos į perrūšiavimo bazes, kur jos dar kartą rankiniu arba mechaniniu būdu yra perrūšiuojamos taikant įvairius kriterijus: atskiriamos pagal rūšį, dydį, spalvą ir pan. Modernesnėse rūšiavimo linijose yra įrengti specialūs magnetai, automatiniu būdu atskiriantys metalines pakuotes. Taip pat yra ir kitų įvairiausių techninių galimybių, o atskyrimo procesas priklauso nuo esamos perrūšiavimo technikos. Vėliau tinkamai atskirta ir paruošta antrinė žaliava yra supresuojama ir perduodama perdirbėjui, kuris panaudodamas antrinę žaliavą gamina naujus gaminius.

„Lietuvoje sukurti nemenki pakuočių atliekų rūšių tvarkymo pajėgumai ir jie vis plečiami. Mūsų šalyje perdirbamos stiklinės, popierinės, kartoninės, plastikinės, PET, medinės pakuočių atliekos. Nemaža dalis pakuočių atliekų yra vežamos perdirbti į kitas šalis, nes Lietuvoje nėra reikiamų techninių įrenginių arba eksportuoti yra ekonomiškai naudingiau. Kai kurios atliekos iš kitų šalių atkeliauja perdirbimui pas mus. Iš viso Lietuvoje šiuo metu registruotų perdirbėjų virš 30 Lietuvos įmonių. Tad rūšiuojantieji neturėtų baimintis – išrūšiuotomis atliekomis pasirūpinama tinkamai, nes jos yra vertinga ir paklausi žaliava“, – teigia VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė.

Svarbu pažymėti, kad gyventojų vaidmuo šioje atliekų perdirbimo grandinėje ypatingai svarbus, nes kuo tvarkingiau vyks pirminis rūšiavimas t. y. kuo taisyklingiau žmonės rūšiuos pakuočių atliekas į tam skirtus konteinerius, tuo geresnės kokybės antrinės žaliavos turėsime ir iš jos galėsime pagaminti daug daugiau ir aukštesnės kokybės naujų gaminių. O gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, tokiu būdu mažiau teršiama aplinka. Tad kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių.  

Šiandien Lietuvoje beveik prie kiekvieno sąvartyno veikia ir mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijos, kurios iš bendro atliekų srauto bando atskirti antrines žaliavas tinkamas perdirbimui. Tačiau reikia pažymėti, kad iš mišraus komunalinio srauto „ištrauktų“ pakuočių atliekos niekada nebus tokios kokybės, kokią būtų galima gauti, jei gyventojai tvarkingai rūšiuotų namuose.

Siekiant paneigti šį įsitikinimą, buvo sukurtas vaizdo filmukas, kuriame aktoriai Audrius Bružas ir Martynas Nedzinskas su gero humoro doze ir nesudėtingai parodo, kas gi iš tiesų vyksta su mūsų išrūšiuotomis pakuočių atliekomis.

Vaizdo klipo nuoroda: https://youtu.be/yMAR0g7-mpA

Rūšiuoji pakuočių atliekas? O kam? Juk jos vis tiek pilamos į bendrą šiukšliavežį, kur susimaišo su mišriomis komunalinėmis atliekomis – tokius ir panašius pasisakymus, deja, bet vis dar tenka girdėti iš Lietuvos gyventojų, kurie tiki iš lūpų į lūpas skleidžiamu gandu apie išrūšiuotų atliekų pylimą į vieną bendrą automobilio talpą.

Šalies gyventojų apklausa, kurią šiais metais Aplinkos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „RAIT“, parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų, t. y. 42 proc. (2016 m. 43 proc.), rūšiuoja visas pakuočių atliekas, ir 40 proc. – dalį jų (2016 m. 38 proc.). Šis rodiklis džiugina ir rodo, kad gyventojai atsakingiau tvarko susidarančias atliekas. Tačiau nepaisant vykdomų aplinkosauginių iniciatyvų bei žiniasklaidos priemonėse ir internete gausybės informacijos apie atliekų rūšiavimą, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad visos išrūšiuotos atliekos pilamos į vieną talpą automobilyje ir taip yra sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

„Visą laiką turėjau abejonių, ar tikrai žmonių tvarkingai ir sąžiningai surūšiuotos atliekos nėra pilamos į vieną atliekų surinkimo automobilio talpą, kurioje sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Tačiau besifilmuodamas viename iš aplinkosauginės kampanijos klipų, įsitikinau, kad taip nėra. Iš tiesų, užsilipęs kopėtėlėmis ant šiukšliavežio savo akimis pamačiau, kad sekcijos, t. y. atliekų surinkimo talpos yra kelios. Taigi visiems „žinovams“ galiu ramiai pasakyti – rūšiuokit, viskas su mūsų surūšiuotomis atliekomis yra gerai ir jos tikrai bus perdirbtos“, – teigia aktorius Martynas Nedzinskas, vienas iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įgyvendinamos kampanijos su šūkiu „Prisijunk prie rūšiuojančios ir galvojančios bendruomenės“ pagrindinių veidų.

Informacijos daugėja, tačiau ir tikinčių mitu skaičius didėja

2017 m. atlikta apklausa atskleidė, kad net 45 proc. žmonių mano, jog visos išrūšiuotos atliekos pilamos į vieną bendrą atliekų surinkimo automobilio talpą. Maža to, pastebima, kad šis niekuo nepagrįstas mitas tik dar labiau plinta, kad ir kiek informacijos apie tai skleidžiama. Pavyzdžiui, 2015 m. šiuo mitu tikinčių žmonių buvo 24 proc., 2016 m. – 34 proc., o šiais metais rodiklis išaugo net iki 45 proc.

„Apmaudu, kad tikinčių šiuo iš piršto laužtu mitu daugėja ir kad šis nepagrįstas įsitikinimas neigiamai veikia jau rūšiuojančius gyventojus. Kliūčių ar priežasčių ieškojimo dėl ko verta ar neverta tai daryti visada yra, buvo ir bus. Bet ar neatrodo, kad kartais tik ir bandome ieškoti pasiteisinimų dėl savo neveikimo. Manau, kad pakuočių atliekų rūšiavimas – ne išimtis“, - situaciją komentuoja Bena Razbadauskienė, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė.

Atliekų surinkimo automobilis vienas, o sekcijos atliekoms surinkti – kelios

Iš tiesų, dauguma pakuočių atliekas ir kitas tinkamas perdirbimui tinkamas atliekas surenkančių automobilių turi įrengtas atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, kur jos supilamos iš rūšiavimo konteinerių į vieną mašiną, bet joje su kitomis komunalinėmis atliekomis nesusimaišo.

Kai kurios atliekų tvarkymo įmonės tuo pačiu automobiliu vieną dieną surenka mišrias komunalines atliekas, o kitą dieną – gyventojų išrūšiuotas, pvz., plastiko ar stiklo. Mišrios buitinės atliekos keliauja į Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius arba sąvartyną, o rūšiuotos – į antrinio rūšiavimo stotį, kur plastikai, popierius, metalai išrūšiuojami pagal skirtingas medžiagos rūšis, o stiklas - pagal spalvas. Likusios netinkamos perdirbimui atliekos yra deginamos ir taip gaunamas kuras, kuris naudojamas energijos gamybai.

Atokiose vietovėse, kur rūšiavimo pajėgumai nedideli, labai retais atvejais gali pasitaikyti, kad ekonominio naudingumo sumetimais į vieną transporto priemonę supilamos atliekos iš kelių skirtingos paskirties rūšiavimo konteinerių. Bet net ir tokiu atveju, šios atliekos pasiekia rūšiavimo stotis. Todėl rūšiuoti pakuočių atliekas ir skatinti tai daryti kitus tikrai verta.

Vaizdo klipo nuoroda: https://youtu.be/bpn2EIpeqS8