Naujienos

KONKURSAS „ETNINĖS KULTŪROS ŠALTINIAI. KALĖDINIO LAIKOTARPIO PAPROČIAI“

 

Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia teminės etnografinės, tautosakinės medžiagos rinkimo konkursą „Etninės kultūros šaltiniai“. Šį kartą siūlome temą „Kalėdinio laikotarpio papročiai“. Konkursas padėtų sukaupti daugiau empirinės medžiagos, reikalingos kalėdinio laikotarpio papročių tyrinėjimams tęsti, į UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo reprezentatyvųjį sąrašą rengiamai įtraukti bylai „Kūčių vakarienė“ papildyti.

LLKC rengia naują knygos „Atvažiuoja Kalėdos“ leidimą. Reiklesnio skaitytojo įžvalgomis naujoje knygoje turėtų atsirasti daugiau autentiškų pasakojimų, išsamesnio regioninių skirtybių akcentavino, šventinių patiekalų, vaišių tradicijos platesnės apžvalgos ir pan. Prie to labai prisidėtų ir Jūsų konkursiniai darbai.

Taigi kviečiame dalyvauti konkurse ir tikimės sulaukti vertingos etnografinės, tautosakinės medžiagos, padėsiančios atskleisti kalėdinio laikotarpio apeigų, papročių, tautosakos, kaip dar vienos mūsų nacionalinio savitumo išraiškos, įvairovę.

 

 

 

 

 

Miestų ir rajonų savivaldybių

Kultūros ir švietimo skyriams,                                                                                     2011 04 18 Nr. R1-123

nacionaliniams ir regioniniams parkams

 

 

 

 

DĖL KONKURSO „ETNINĖS KULTŪROS ŠALTINIAI. KALĖDINIO LAIKOTARPIO PAPROČIAI“ ORGANIZAVIMO

 

Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia teminės etnografinės tautosakinės medžiagos rinkimo konkursą „Etninės kultūros šaltiniai”. Naujai skelbiamo konkurso tema – „Kalėdinio laikotarpio papročiai”.

Kviečiame visus, norinčius dalyvauti konkurse, siųsti medžiagą nuostatuose (pridedama) nurodytu adresu iki 2012 m. vasario 10 d.

Dalyviams, pateikusiems vertingus aprašus, numatomas piniginis atlygis.

 

 

 

PRIDEDAMA:

1. Konkurso „Etninės kultūros šaltiniai. Kalėdinio laikotarpio papročiai“ nuostatai, 3 lapai.

2. Konkurso „Etninės kultūros šaltiniai. Kalėdinio laikotarpio papročiai“ anketa, 8 lapai.

 

 

 

 

 

Direktorius                                                                                                                               Saulius Liausa

 

 

 

 

 

Nijolė Marcinkevičienė, tel. (8 5) 261 2939

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                        PATVIRTINTA

Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. R1-123

 

                      KONKURSO „ETNINĖS KULTŪROS ŠALTINIAI.

KALĖDINIO LAIKOTARPIO PAPROČIAI“

NUOSTATAI

 

    

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Konkursu „Etninės kultūros šaltiniai. Kalėdinio laikotarpio papročiai“ siekiama suaktyvinti etninės medžiagos rinkimą regionuose, suburti veiklius ir patyrusius rinkėjus, sukaupti kuo daugiau empirinės medžiagos, tęsti kalėdinio laikotarpio papročių tyrinėjimus, papildyti į UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo reprezentatyvųjį sąrašą rengiamą įtraukti bylą „Kūčių vakarienė“.

2. Konkursą organizuoja ir vykdo Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su miestų ir rajonų kultūros skyriais.

 

                                                                        II. DALYVIAI

       3. Konkurse kviečiami dalyvauti visi norintys, galintys ir turintys nors minimalių įgūdžių rinkėjai: kultūros namų, etnokultūros centrų darbuotojai, mokytojai, muziejininkai, bibliotekininkai, nacionalinių ir regioninių parkų specialistai, kraštotyrininkai, studentai, moksleiviai ir kt.

 

                                                                        III. LAIKAS IR TVARKA

       4. Konkursas vyks nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. vasario 10 d.

                 5. Parengtą ir tinkamai metrikuotą medžiagą iki nurodyto laiko (konkurso pabaigos) siųsti Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų poskyriui, Barboros Radvilaitės g. 8, 01124 Vilnius (tel. (8 5) 261 2939, el. p. tradicija@llkc.lt).

 

                                                  IV. MEDŽIAGOS POBŪDIS IR REIKALAVIMAI

       6. Galima rinkti visa, kas susiję su kalėdinio laikotarpio tradicija, t. y. viską užrašyti nuosekliai arba atskiromis potemėmis pateikėjų prisiminimus apie laikotarpio nuo advento pradžios iki Trijų karalių papročius. Tai gali būti:

6.1. Šv. Andriejaus dienos papročiai, tikėjimai, spėjimai, draudimai, sapnai;

6.2. Advento maistas, mitybos papročiai, naminių, laukinių gyvulėlių, paukščių elgesys ir žmogaus santykis su jais, šio laikotarpio tautosaka, stebukliniai ir buitiniai nutikimai, naminės pamaldos, rarotų tradicija, atributika (žvakės, eglės, šiaudai ir pan.);

6.3. Šventieji Barbora, Mikalojus, Liucija, Urbonas, Tomas, jų globos sferos, gamtos pokyčiai, spėjimai, jų, kaip patronų, minėjimo tradicijos;

6.4. Pasiruošimas Kūčioms: švarinimasis, apeiginė puošyba (eglutė ir jos puošmenys, šiaudiniai sodai, paukščiai ir pan.);

6.5. Kūčių dienos, vakaro papročiai, žmogaus elgesys su gyvūnais, apeiginiai valgiai, receptūra, elgesys prie stalo, tikėjimai, draudimai, spėjimai, vėlių kultas, ilgiausios nakties stebuklai;

6.6. Kalėdų papročiai: Kalėdų Senelis ar kiti šio laikotarpio personažai, jų išvaizda, funkcijos, dovanos, šventiniai pusryčiai, patiekalai, kalėdiniai sveikintojai, pramogos, maisto aukojimo elgetoms, bažnyčiai tradicija, tautosaka;

6.7. Naujųjų metų išvakarių ir pirmosios dienos papročiai: sveikintojai ir sveikinimai, valgiai, elgesys prie stalo, veikėjai (Senieji ir Naujieji metai), tikėjimai, draudimai ir spėjimai;

6.8. Trijų karalių dienos šventimo tradicija: personažai, jų išvaizda, atributai, funkcijos, šventintos kreidos naudojimas, vaišės, būsimų orų, derliaus spėjimai.

       7. Kaip užrašyti, kokiomis anketomis naudotis, pasirenka pats dalyvis. Taip pat siūlome naujai parengtą anketą.

       8. Medžiaga gali būti užrašyta iš vieno ar kelių pateikėjų.

       9. Konkursui pateikti medžiagos aprašą (pridėti ir garsajuostę), ji turi būti sutvarkyta, tinkamai metrikuota (pateikėjo pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo metai, vieta, užrašymo data, užrašiusiojo, transkribavusiojo pavardė ir vardas). Pageidautina medžiagą surinkti kompiuteriu. Gali būti užrašyta ir anksčiau, tačiau medžiaga neturi būti perduota kitiems archyvams, rankraštynams, muziejams ir pan., taip pat negali būti niekur iki šiol publikuota.

 

                                                                        V. VERTINIMAS IR APDOVANOJIMAS

       10. Vertinimo komisija susipažįsta su konkursui pateikta medžiaga iki 2012 m. balandžio mėn. Vertinant bus atsižvelgiama:

10.1. ar etnografinė medžiaga atitinka pasiūlytą temą;

                   10.2. ar ji tinkamai sutvarkyta, metrikuota;

10.3. kiek aprašuose atsispindi vienos ar kitos etnografinės srities kalėdinio laikotarpio papročių įvairovė, vietinė tradicija;

     10.4. kiek kalėdinio laikotarpio papročiai siejasi su senųjų saulėgrįžos švenčių kontekstu;

10.5. medžiagos detalumas, unikalumas, reliktiškumas.

11. Konkurso dalyviams, pateikusiems vertingus etnografinės paprotinės medžiagos aprašus, numatoma skirti piniginius prizus.

12. Vertingiausia medžiaga bus spausdinama žurnale „Liaudies kultūra“.

 

 

         KLAUSIMYNAS

Kalėdinio laikotarpio papročiai  

Adventas

Ką žinote apie šv. Andriejų? Ką jis globoja, kokios jo galios?

Ar Šv. Andriejaus diena laikoma švente? Gal ji vadinama kitaip?

Ar šią dieną buvo draudžiama dirbti kokius nors darbus?

Gal ši diena siejama su išskirtiniu miško žvėrių elgesiu: pavyzdžiui, barsukai, ežiai, meškos šiuo metu gulasi žiemos miego?

Kokie šios dienos požymiai (saulėtumas, lietus, rūkas ir pan.), kaip manyta, lemia būsimą derlių, stichijas, mirtis ir pan.?

Gal žinote kokių nors Šv. Andriejaus dienos draudimų (kirpti avis, važiuoti į mišką ir pan.)? Ką jie lemia?

Ar žmonės (gal tik jaunuomenė) šią dieną rinkosi draugėn? Jei taip, ką veikė?

Gal prisimenate šios dienos (gal tik vakaro) žaidimų, ratelių, dainų ir pan.?

Ar šią dieną buvo buriamasi? Gal prisimenate kokių burtų?

Ar skyrėsi vaikinų, merginų, senimo burtai, tikėjimai?

Ar būrimams naudojo rankšluostį, spyną, kelnes, vyšnių šakeles, rūtas, aguonas, sėmėnis, kanapes ir kt.? Gal būrė prie šulinio, pirtyse, ant aukšto? Papasakokite plačiau.

Ar teko girdėti, kad Andriejaus vakarą jaunimas rinkdavosi kryžkelėse ir kūreno laužus? Gal degindavo medines akėčias ar kitus padargus? Kokiu tikslu tai darė?

Ką žmonės kalbėdavo apie Andriejaus nakties sapnus? Ką reikėjo daryti, kad tie sapnai pildytųsi?

Ar jums žinomos advento žvakės, vainikai ar kas nors panašaus?

Ar pasninkauti pradėdavo jau Andriejaus dieną?

Kokius žinote pasninko valgius? Kokiomis bausmėmis grasinta už pasninko nesilaikymą?

Ar yra buvę kokių nors išimčių ir kam?

Kokios tariamos bausmės laukė vaikų (ir ne tik), nesilaikiusių pasninko?

Kokius dar žinote advento draudimus (kirsti medžius, plėšyti plunksnas, kirpti avis)?

Kas nutiktų nepaisant šių draudimų?

Gal prisimenate ankstyvąsias advento pamaldas – rarotus? Kuo jos skyresi nuo kitų pamaldų?

O gal meldėtės namie? Jei taip, kokiu paros metu, kokias maldas kalbėjote, ką giedojote?

Ar žmonės advento metu rinkdavosi draugėn, kad nudirbtų kokius nors darbus?

Kokias dainas dainuodavo, kokius ratelius eidavo, kokius žaidimus žaizdavo vaikai, jaunimas per adventą?

Gal žinote kokių pasakojimų apie vaiduoklius, dvasias, stebuklinius nutikimus?

Kaip iš advento orų, gamtos reiškinių (sniego, pūgos, lijundros ir pan.) spėdavo ateitį?

Ar teko girdėti, kad per adventą suaktyvėja vilkai? Papasakokite apie nutikimus su vilkais, apie jų veselijas, rujas, plėšikavimus?

Gal ką nors žinote apie per adventą minimų šventųjų dienų papročius? Pavyzdžiui, kieno globėja buvo laikoma šv. Barbora?

Ar per adventą laikytasi draudimų nekirpti avių, neverpti, nemegzti ir kt.? Kas atsitiktų to nepaisant?

Gal žinote kokių nors Šv. Barboros dienos (gruodžio 4 d.) būrimų?

Kieno globėju laikomas šv. Mikalojus?

Ar jūsų krašte Šv. Mikalojaus diena (gruodžio 6 d.) buvo laikoma atsiskaitymo su samdiniais data? Kaip juos išleisdavo, kaip su jais atsiskaitydavo ūkininkai?

O ką girdėjote apie Švč. Marijos nekaltojo prasidėjimo dienos (gruodžio 8 d.) tikėjimus ir spėjimus?

Ar kaip nors minima Šv. Liucijos diena (gruodžio 13 d.)?

Gal iš šios dienos orų spręsdavo apie ateinančių metų orus, šventes, derlių?

Ar buvo draudimų atlikti kokius nors darbus: pavyzdžiui, malti girnomis, žiesti puodus?

Gal ką girdėjote apie šią dieną rengiamus saldaturgius? Kas jiems būdinga?

Gal buvo paprotys šią dieną deginti žvakes?

Ar Šv. Urbono diena (gruodžio 19 d.) kuo nors skyrėsi nuo kitų advento dienų?

 

Kūčios

Kaip buvo nusakomas (įsivaizduojamas) Kalėdų laukimas (pavyzdžiui: Kalėdos už keturių kalnų ir klonių, Kalėdos jau važiuoja šyvais žirgais, Kalėdos jau balkio plyšy ir pan.)?

Ar jūsų šeimoje visada buvo švenčiamos Kūčios? Jei ne, tai kada pradėjote (nustojote) švęsti?

Ką Kūčių dieną gamino valgyti pusryčiams, pietums?

Ar teko girdėti apie žmones, nusiteikusius nieko neimti į burną iki Kūčių vakarienės? Ko iš tokio nusiteikimo tikėtasi?

Ką Kūčių dieną buvo galima ir ko negalima dirbti? Ar per Kūčias medžiojo, važiavo malkų, žvejojo ir t.t.?

Ar buvo galima Kūčių dieną ką nors skolintis arba skolinti? Kodėl skolas buvo stengiamasi grąžinti iki Kūčių?

Kaip šią dieną elgiamasi su naminiais gyvuliais?

Kaip tvarkomi namai? Kaip ir kokia eilės tvarka šeimyna prausiasi?

Papasakokite smulkiau, kokius valgius jūsų šeimoje ruošė Kūčių vakarienei?

Kaip jūsų krašte vadino mažas tešlines Kūčių bandeles – kūčiukus? Ar jų gaminimas, forma skyrėsi nuo dabartinių?

Ar padalydavo kūčiukų vaikams. Kur jie juos laikydavo, ką su jais veikdavo?

Ar prisimenate avižinį kisielių? Kaip jį gamino? Gal žinote jo stingdymo dainelių (pavyzdžiui, „Stink stink, kisieliau, / parjos Motiejus, ant kuilio raitas, / tai labai greitas...“ ir pan.)?

Gal kokį nors patiekalą vadinote kūčia? Koks tai patiekalas?

Ar buvo galima graibstyti, ragauti Kūčių vakarienei ruošiamų patiekalų?

Gal iš kokių nors patiekalų spėliota apie ateitį (pavyzdžiui, jei žirnių košiniu palaistysi obelis, jos duos didesnį derlių ir pan.)?

Ar kepė figūrinius tešlainiukus (antytes, žuvytes ir pan.). Kam jie buvo skirti?

Ar ant Kalėdų eglutės kabindavo valgomų daiktų? Kada juos suvalgydavo ir ką tai reiškė?

Kas ir kaip dengė Kūčių stalą? Ar jį kaip nors puošė?

Kiek, kaip ir kur dėjo šieno?

Gal žinote tikėjimų, susijusių su susėdimu prie Kūčių stalo? Pavyzdžiui, gal buvo priimta stebėti savo šešėlį, atkreipti dėmesį į žmonių skaičių (pora, ne pora) prie stalo, uždegti žvakę ir kt.?

Ar kaip nors pažymėdavo neseniai mirusio namiškio vietą?

Kur ir kaip dėjo kalėdaičių?

Kokie tradiciniai jūsų šeimos Kūčių valgiai? Kokie laikyti būtiniausiais?

Gal jie turėjo kokią prasmę, buvo susiję su tikėjimais (pavyzdžiui, medus – saldus gyvenimas, obuolys – meilė šeimoje ir t.t.)?

Ar ant Kūčių stalo dėdavo valgių, kurių tą vakarą nevalgys? Kokių ir kodėl? Ko vengė dėti ant Kūčių stalo (bulvių, griežčių ir t.t.)?

Kokius gėrimus per Kūčias buvo galima gerti? Ar buvo geriami alkoholiniai gėrimai?

Kada sėdama prie Kūčių stalo?

Ar Kūčias valgė tik šeimos nariai, ar buvo įprasta pasikviesti ir pašaliečių? Jei taip, kokie tai buvo žmonės?

Kaip pradedama Kūčių vakarienė? Gal meldžiamasi, sakomi palinkėjimai ir pan.?

Kaip laužiamas, dalijamas kalėdaitis?

Kokia šventinių patiekalų valgymo seka?

Kaip žaidė, būrė iš kūčiukų, riešutų?

Gal prie stalo specialiai paminėdavo kokius nors gyvūnus (vilką, gyvatę)? Kodėl?

Ar per Kūčių vakarienę minėdavo bites? Gal joms būdavo rodomas išskirtinis dėmesys, pavyzdžiui, beldžiama į avilius, dedama medaus, kalėdaičio ir pan.?

Ar pavalgę traukdavo iš po staltiesės šieno? Kokiu tikslu?

Kaip po Kūčių sudėdavo šaukštus? Kodėl?

Kokių valgių palikdavo namų vėlėms? Gal ant stalo padėdavo ką nors papildomai?

Pagal ką sprendė, kad vėlės lankėsi, vaišinosi?

Gal girdėjote tikėjimų, kad Kūčių naktį lankosi angeliukai, mažasis Jėzus, avinėliai ir kt.? Gal žinote, kokie ženklai liudija jų buvimą?

Gal kokius nors valgius ar jų trupinius pasilikdavo būrimams? Kokius ir kaip tai darė?

Ar kalėdaičių, Kūčių stalo šieno pasilikdavo vaistams? Jei taip, nuo kokių ligų jie gelbėjo?

Gal prisimenate tradicinių pasakojimų apie Kūčių vakaro stebuklus – vandens virsmus, šnekančius gyvulius, degančius lobius?

Ar teko girdėti su Kūčių stalo staltiese susijusių tikėjimų (pavyzdžiui, užmetus neplautą staltiesę ant gimdyvės, palengvėja skausmai ir pan.)?

Ar keičiatės dovanomis? Ar jas atneša Kalėdų Senelis (ar kitas personažas), kaip jos įteikiamos, kur paliekamos? O kaip būdavo anksčiau?

Papasakokite apie būrimus, ateities spėjimus.

Kaip iš dangaus, oro, gamtos reiškinių nuspėdavo būsimų metų derlių, orus?

 

Kalėdos

Ką (Kūčių stalo valgių, šieno) Kalėdų ryte nešdavo gyvuliams ir paukščiams? Kuriems gyvuliams nuo Kūčių stalo nieko neduodavo? Kodėl?

Gal buvo spėjama ateitis iš nuo stalo pakelto šieno?

Gal kaip nors ypatingai (iš stebulės, lanko ir pan.) lesindavo paukščius? Kodėl?

Kada pradėdavote puošti eglutę? Kas ją parnešdavo, kokio dydžio, kur statydavo,

kaip puošdavo?

Ar valgydavo prieš eidami į bažnyčią?

Ar skubėdavo namo po Piemenėlių mišių? Kodėl?

Ką valgydavo grįžę iš bažnyčios? Gal tie valgiai ką nors reikšdavo?

Ką veikdavo šeimyna pirmąją Kalėdų dieną?

Ar kaimynai, giminės lankydavo vieni kitus? Ką sakydavo?

Ką veikė vaikai, jaunimas? Kokius žaidimus, ratelius, dainas prisimenate?

Ar prisimenate kalėdotojus persirengėlius? Kaip jie atrodė, kaip elgėsi?

Ką žinote apie Kalėdų Senelį? O gal vaikus lankė Kalėdų Bobutė, Kalėda, Diedas? Ar jis buvo matomas, ar tik nujaučiamas?

Ką prisimenate apie kalėdines dovanėles? Gal jas reikėdavo kaip nors užsitarnauti?

Ar girdėjote apie kalėdines aukas bažnyčiai, elgetoms ir kitokiems varguoliams? Kaip jos vadintos (Diedai, Ragaišis ir kt.)? Kokios tai aukos ir kokia jų intencija?

Ar iš Kalėdų oro sprendė, kokie bus ateinantys metai?

Kelias dienas švęsdavote Kalėdas? Gal trečią Kalėdų dieną vadindavo Ledų diena? Kuo ji ypatinga?

Kaip vadintas laikas nuo Kalėdų iki Trijų karalių? Kokius darbus dirbo, kokių vengė? Kodėl?

 

Naujieji metai

Ar seniau švęsdavote Naujuosius metus?

Ar ir seniau žmonės laukdavo Naujųjų metų jų išvakarėse?

Ką girdėjote apie antrąsias (riebiąsias) Kūčias? O gal kitaip vadinote? Gal tai buvo Naujųjų metų išvakarių vakarienė?

Kokius žinote antrųjų Kūčių valgius?

Kaip pradedama valgyti, kuo užbaigiama?

Ar šio vakaro valgiai tiko būrimams, spėjimams?

Ar Naujųjų metų išvakarėse susirinkdavo tik sava šeima, ar buvo laukiama svečių?

Gal jaunimas kūrė laužus, degino šiaudų kūlį, stebulę ir pan.?

Gal žinote paprotį, kad Naujuosius metus reikia sutikti šėliojant, triukšmingai? Kodėl?

Ar prisimenate persirengėlius? Gal buvo persirengiama Naujaisiais ir Senaisiais metais. Jei taip, kaip šie persirengėliai atrodė, kaip elgėsi?

Ar jaunimas būrė savo ateitį panašiai kaip Kūčių vakarą?

Kaip pranašavo ateitį šios nakties sapnai?

Ar žmonės sveikino vieni kitus sulaukus Naujųjų metų?

Kaip derėjo elgtis Naujųjų metų dieną ir ką tai lemdavo?

Ar Naujųjų metų dienos pamaldos bažnyčioje kuo nors skyrėsi nuo įprastinių?

Kaip iš Naujųjų metų dienos orų spėdavo būsimus metus?

Ką reikėjo daryti, kaip elgtis, norint nulemti geresnį atėjusių metų derlių?

 

Trys karaliai

Gal girdėtos ir trečiosios Kūčios? Koks tai laikas? Gal taip vadinta Trijų karalių (ar šios dienos išvakarių) vakarienė?

Kuo ji skiriasi nuo ankstesnių Kūčių?

Kokie valgiai būdingi trečiųjų Kūčių vakarienei?

Gal žinote su būsimu derliumi susijusių būrimų Trijų karalių išvakarėse ir dieną?

Ar vaikščiojo Trijų karalių persirengėlių grupė? Gal teko girdėti apie Šyvio šokdintojus?

Kaip atrodė Trys karaliai? Kokia buvo jų palyda? Papasakokite plačiau.

Kada jie lankė namus, ką sakė, kaip elgėsi? Kuo buvo vaišinami Trys karaliai ir jų palyda?

Ar juos apdovanodavo? Kokios tai dovanos?

O gal jie atnešdavo dovanų?

Gal Trys Karaliai nešiojosi pašventintos kreidos? Kam ją naudojo?

O gal šeimininkai patys parsinešdavo iš bažnyčios kreidos?

Kodėl reikia ant durų staktos užrašyti Trijų karalių vardų pirmąsias raides ir kryžiukus?

Ar rašydavo ir ant kitų pastatų durų? Gal teko girdėti, kad raides ir kryžiukus rašydavo ir ant bičių avilių, krosnies, stalo? Ką tai reikštų?

Ar pašventintą kreidą naudodavo ir kitais tikslais, pavyzdžiui, kaip vaistą?

Kiek nuo Trijų karalių pailgėja diena? Kokių apie tai žinote posakių?

Kaip iš Trijų karalių dienos sprendė apie būsimus orus, derlių?

Ar tikrai būtent Trijų karalių dieną nupuošdavo eglutę? Gal buvo kokių nors atsisveikinimo su eglute papročių?