Apie seniūniją

Rokiškio kaimiškoji seniūnija

Rokiškio kaimiškoji seniūnija yra Rokiškio rajono šiaurės vakarinėje bei pietinėje dalyje, užima 28531 ha teritoriją. Seniūnijos teritorijoje bendras miškų plotas 9648 ha. Tame skaičiuje 3083 ha valstybinių miškų.

Rokiškio kaimiškoji seniūnija skiriasi nuo kitų devynių rajono seniūnijų: neturime bendro seniūnijos centro. Administracinis centras yra Rokiškio mieste. Didžiosios gyvenvietės bei kaimai išdėstę aplink Rokiškio miestą.

Rajoninių kelių praeinančių per seniūniją ilgis 43,3 km. Viso seniūnijos prižiūrimų kelių ir gatvių ilgis 334,20 km, iš jų vietinių kelių ilgis 306,26 km, gatvių ilgis 27,94 km.

Seniūnijos teritorijos keliai:

respublikiniai - Rokiškis-Pandėlys, Rokiškis-Daugpilis (Latvijos Respublika), Rokiškis-Anykščiai, Rokiškis-Panevėžys.

vietinės reikšmės - Rokiškis-Juodupė, Rokiškis-Čedasai, Rokiškis-Skemai, Rokiškis-Žiobiškis, Degsniai- Miliūnai.

Seniūnijos teritorijoje yra išsidėstę 104 kaimai ir vienas miestelis. Stambiausi seniūnijos kaimai: Kavoliškio k., Bajorų k., Sėlynės k., Skemų k., Žiobiškio k., Čedasų mstl.

Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje įrengtos poilsinės rekreacinės teritorijos prie Vyžuonos ežero bei prie Miliūnų tvenkinio. Žiobiškio kaime prie Žiobiškio ežero naujai įrengtas paplūdimys.Vasaros sezono metu Žiobiškio kaime veikia vaikų vasaros stovyklos, vyksta dailės plenerai.

 Seniūnijoje veikia Čedasų žemės ūkio bendrovė, kuri vykdo mišrią veiklą, Žiobiškio kaime veikia kiaulių kompleksas. Kavoliškio kaime veikia įmonės, vykdančios medžio apdirbimo, miško ruošos veiklą. Seniūnijos teritorijoje žemės ūkio veikla (pienininkyste bei augalininkyste) užsiima apie 10 stambių ūkininkų, Žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruota 1400 vnt. valdų.

Čedasų miestelio pašonėje yra išžvalgytas, didelę teritoriją užimantis, dolomitų telkinys, kuris dar nėra pradėtas eksploatuoti.

Seniūnijos teritorijoje prižiūrimos 6 veikiančios kapinės, 26 neveikiančios kapinės.

Seniūnijoje veikia 2 mokyklos: Kavoliškio darželis-mokykla bei Kavoliškio verslo, technologijų ir žemės ūkio mokykla.          

Čedasų kaime tyvuliuojantis Čedaso ežeras ir jo prieigos yra paskelbta saugotina teritorija – Čedaso valstybinis ornitologinis draustinis.

Moškėnų kaime yra valstybės saugomas Moškėnų piliakalnis, nuo kurio pro medžių šakų properšas atsiveria nuostabūs gamtos vaizdai.

Seniūnijoje Čedasų miestelyje ir Žiobiškio kaime išlikusios nepakartojamo grožio bažnyčios, kuriose vyksta tradicinės katalikiškos šventės – atlaidai. 

Įgyvendintas Kavoliškio kaimo kompleksinės infrastruktūros plėtros projektas. Sutvarkyta parko teritorija, teritorija prie tvenkinio ir darželio pastato, įrengta lauko scena, pastatyta autobusų laukimo stotele, dvi pavėsinės, įrengtas pontoninis tiltas, pakloti pėsčiųjų takai, pastatyti suoliukai. Įvykdytas Čedasų miestelio mokyklos dalies pastato rekonstravimas, pastatas pritaikytas savivaldybės įstaigų ir kaimo bendruomenės reikmėms, pabaigta įrengti poilsio zona prie Žiobiškio tvenkinio. Suremontuoti Sėlynės kaimo bendruomenės namai.Renovuoti Žiobiškio kaime esantys Rokiškio Jaunimo centrui priklausantys pastatai. Puikia sutvarkytos Bajorų kultūros centro patalpos, kur įsikūręs Lėlių muziejus. 

SENIŪNIJOS LANKYTINOS VIETOS

Čedasų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Pastatyta 1899-1913 metais. Puikus pseudogotikinis  pastatas, sumūrytas iš akmenų ir plytų. Bažnyčia - trinavė, su presbiterija ir zakristijomis bei dviem fasadiniais 53,2 aukščio bokštais. Viduje gausu žinomo tautodailininko L. Masiliausko kūrinių.

Žiobiškio Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia

Žiobiškio Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia (1911 m.) Neogotikinio stiliaus, sumūryta iš skaldytų akmenų ir plytų su gražiai išryškintais langais. Centrinis bokštas 54 metrų aukščio. Bažnyčioje buvo keturi varpai, bet per Pirmąjį pasaulinį karą jie išvežti į Rusiją.  Didysis bažnyčios altorius gotikinio stiliaus, dailiai paauksuotas. Kiti du altoriai taip pat gotikiniai, pušiniai ir paauksuoti. Bažnyčioje yra mechaninė fisharmonija ir 12 registrų vargonai.

Poilsiavietė prie Miliūnų tvenkinio

Poilsiavietė yra 4,5 km nuo pagrindinio kelio Rokiškis – Juodupė. Ji įrengta VĮ Rokiškio miškų urėdijos ir darbo biržos lėšomis. Apie ežerą įrengtas poilsio takas. Čia yra 5 laužavietės su staliukais ir suolais. Kitoje ežero pusėje taip pat yra įrengtos 4 atokesnės poilsio vietos. Prieš šventes polsiavietėje būna parūpinta malkų laužams. Laužavietės  įrengtos kepsniams kepti, žuvienei virti.

Čedaso draustinis

Čedaso ornitologinis draustinis (131,62 ha.) Rokiškio k. sen. Dėl čia perinčio itin reto paukščio - juodosios žuvėdros Čedasas ir jo apyežeris nuo 2005-ųjų paskelbtas ornitologiniu draustiniu ir  Europos Sąjungos (ES) saugoma svarbia retų paukščių teritorija, kurioje galioja griežti draudimai. Todėl juodoji žuvėdra čia turi ypatingą statusą - ji vadinama Čedaso karaliene. Draustinis yra viena didžiausių šalyje juodosios žuvėdros perimviečių: čia aptinkama nuo 20 iki 50 juodosios žuvėdros porų.Draustinyje saugoma ir daugiau retų, nykstančių paukščių bei žuvų rūšių. Čia peri labai retas vandens paukštis - didysis baublys (vos dvi ar trys poros), kiek daugiau plovinių vištelių šeimynų, o mėlyngurklių pastebėta viena ar dvi poros. Be šių paukščių, Čedase gausu ES saugomų griežlių,  nendrinių lingių, pora šeimynų paprastųjų medšarkių, upinių žuvėdrų. Pastarosios įtrauktos į Raudonąją knygą. Patyręs gamtininkas čia gali išgirsti garsą itin retų paukščių - švygždų, įrašytų į Raudonąją knygą ir saugomų pagal ES paukščių buveinių apsaugos direktyvą. Čedase peri ežerinės nendrinukės, nendrinės startos, didžiosios antys, ilgasnapės vištelės, krūmynuose, miškeliuose ir pievose - miškinis kalviukas, smilginis, baltabruvis ir giesmininkas strazdai, devynbalsės, pečialindos, volungės, kikiliai, dirviniai vieversiai, kiauliukės, pieviniai kalviukai, retos geltonosios kielės, pilkosios varnos, krankliai, šarkos. Čedaso ežere gyvena nykstanti žuvis - vijūnas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Paminklinis akmuo Ministrui Pirmininkui J. Tūbeliui

Paminklinis akmuo Ministrui Pirmininkui J. Tūbeliui  (1882-1939) gimtinėje Ilgalaukių k., Rokiškio k. sen. . Valstybės, politikos ir visuomenės veikėjas, ilgametis nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vadovas, žemės ūkio specialistas, spaudos darbuotojas.

Paminklinis akmuo rašytojui L. Dovydėnui

Paminklinis akmuo rašytojui L. Dovydėnui (1906-2000) Trumpiškių k., Rokiškio k. sen.. Liudas Dovydėnas - talentingas išeivijos rašytojas, publicistas. Jo vardu pavadinta Čedasų pagrindinė mokykla.

Kavoliškio dvaras ir parkas

Kavoliškio dvaras ir parkas (Rokiškio k. sen.). XVIII-XX a. pirmoje pusėje dvaras priklausė Komarovskiams, gyvenusiems sename dvare, pastatytame apie 1700 metus ant aukštų akmeninių pamatų iš tvirtų pušinių rąstų.
XVIII a.pabaigoje, įsigalėjus klasicizmui, pastato centre atsirado portikas, paremtas keturiomis mūrytomis kolonomis, o prie langų ir durų įtaisytos baltos lakuotos lauko langinės.
Prie dvaro šliejosi parkas ir sodas, užimantys apie l ha plotą. Parką ir rūmus supo nukarpytų liepų alėjos. Tarpukario Lietuvoje dvaro vaismedžių želdynas buvo apdovanotas „Pomono“ medaliais. Kavoliškio dvare veikė Komarovskiams priklausantis saldainių ir sausainių fabrikas „Delicje“. Dvaro gaminiai keliavo į Rytų ir Vakarų Rusiją. Šiuo metu išlikę tik dvaro ūkiniai pastatai ir  liepų alėja.
Kavoliškio kalnelyje stovi koplytstulpis, žymintis  grafo Zigmanto Leopoldo Komarovskio (1865-1920), Lenkijos prezidento Bronislavo Komarovskio prosenelio, amžino poilsio vietą.

Muziejus „Lėlių namai“

„Lėlių namai“ (Bajorų k., Rokiškio k. sen.). Šis privatus Dalios Ziemelienės muziejus yra Bajorų kaimo kultūros namuose. Kolekcija pradėta eksponuoti nuo 1999 metų sausio mėn. Dabar muziejuje yra eksponuojama apie  700 lėlių. “Lėlių namuose„ vyksta lėlių teatro „ČIZ“ spektakliai, šventės, edukacinės programos, lėlių gamyba,kūrybinės stovyklos.

Paslaugos:
1. "Lėlių namų" apžiūrėjimas su gido-aktoriaus paslauga arba edukacinė programa "Tu gali prakalbinti lėlę"
2. Lėlių teatro spektaklis (užsakomas iš anksto)
3. Edukacinė programa “Siūlų lėlės gamyba“
Visos pilnos programa: spektaklis, edukacija, lėlės gamyba.

Moškėnų piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje Laukupės kairiajame krante. Šlaitai statūs, 20–30 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 38 x 50 m dydžio, apjuosta 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimu. Buvo du pylimų ir griovių žiedai. Pirmąjį žiedą 3 m žemiau aikštelės sudarė 0,5 m gylio griovys, už jo 210 m ilgio, 1,8 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Už šio yra antrasis žiedas: 3 m pločio, 0.5 m gylio griovys. už jo antrasis 275 m ilgio, 2 m aukščio, 10 m pločio pylimas.

Visose piliakalnio pašlaitėse, 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rastas molinis verpstukas, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų. Papėdės gyvenvietė užima 5 ha plotą.

Holokausto aukų vieta Bajorų k., Rokiškio k.sen.

Holokausto aukų vieta Bajorų k., Rokiškio k.sen. 1941m. rugpjūčio 15-16 dienomis čia nužudyti ir užkasti 3207 žmonės.

Rokiškio senosios žydų kapinės

Žydų bendruomenė turėjo nemažas kapines, įsikūrusias atokiau nuo miestelio centro. Kapinėse galima išskirti dvi dalis: senų maceivų (seniausias su išlikusia data – 1882 m.), kurių dauguma susmegę, matyti tik viršus; bei naujesnių, kurių dauguma yra iš tarpukario laikotarpio. Maceivos daugiausia kuklios, jų viršuje pavaizduota Dovydo žvaigždė arba visai neturi jokių papuošimų, tik su tekstu.

Ožakmenis

Ožakmenis yra Rokiškio miškų urėdijos, Vyžuonų girininkijos, Ignotiškio miško 70 kvartale. Jo matmenys 5,1x3x3,3 m. 1964 m. buvo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.2000m. paskelbtas gamtos paminklu. Daugelis taurų ir briedžių į jo šonus yra smailinę savo ragus, lokiai, vilkai ir lūšys aštrinę nagus.

Paminklas sudegintiems Miliūnų, Šlapeikių, Lauciūnų kaimams (1943 m.)

Sakoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą Miliūnų gyventojai, daugiausia rusai sentikiai, rėmė sovietinius partizanus, kai kurie 1943–1944 m. priklausė jų Žemaitės brigadai. Dalis aktyvistų sušaudyta dar 1941 m. liepą. Miliūnų miškuose buvo partizanų aerodromas; į jį ginklų, šaudmenų, propagandinės literatūros atskraidindavo kariniai lėktuvai. Miliūnų apylinkėse įvyko partizanų susirėmimų su policija, vienas iš jų – 1943 m. rugpjūčio mėn., naciai ir lietuvių policija turėjo aukų. Kai kurių šaltinių duomenimis, 1943 m. spalio 4 d. naciai sudegino 4 Miliūnų sodybas. Spalio 13 d. rytą iš Kauno atvykęs didelis nacių baudžiamasis dalinys kartu su nacių žandarmerija iš Rokiškio, Panevėžio apygardos saugumo policija kaimą apsupo ir sudegino. Iš viso sudegintos 67 sodybos su visais pastatais; 64 jų priklausė rusams sentikiams, 3 – lietuviams. Žuvo sentikių popas ir dar 3 žmonės. Lauciūnų kaime buvo sudegintos 8, Šlapeikių kaime – 7 sodybos. Beveik visas gyventojų turtas buvo sudegintas, nušauti ir gyvi gyvuliai, grūdai išgabenti. Kaimo gyventojai rusai išvežti į Rokiškį, vėliau į Pravieniškių lagerį, darbams į Vokietiją. Daugelis jaunesnių vyrų pabėgo pas partizanus.Šiandien prie Terentijaus ir Danutės Ivanovų sodybos stovi ne maldos namai, o simbolinis, istorinius įvykius įamžinantis akmeninis statinys. Jį suprojektavo ir pastatė pats T.Ivanovas. Kupolu dengtas paminklas iškilo pernai, kai kaimas ruošėsi minėti Miliūnų ir aplinkinių kaimų sudeginimo 70-metį ir nykstančio skulptūrų parko 35-metį.Kiekviena paminklo detalė turi prasmę. Pagrindas sumūrytas iš 300 akmenų – tiek žmonių gyveno plėnimis paleistose sodybose. Vidurinė paminklo dalis nusėta juodo šlifuoto granito namukais. Jų yra 74 – tiek ūkių nacių baudžiamasis būrys pavertė pelenais. Juodas akmuo primena suanglėjusius sienojus.

Partizanų bunkeris ir paminklinis kryžius Plunksnočių miške

Laisvės kovotojams atminti 2004 m. buvo atstatytas Plunksnočių miško bunkeris. Jis stovi šalia senosios slaptavietės, kuri buvo išdraskyta galingų granatų sprogimo.

Veikiančios bendruomenės:

1. Kavoliškio kaimo bendruomenė – įsteigta 2003 m., 178 nariai.

2. Bajorų kaimo bendruomenė - įsteigta 2007 m., 45 nariai.

3. Čedasų miestelio bendruomenė - įsteigta 2006 m., 50 narių.

4. Žiobiškio kaimo bendruomenė - įsteigta 2005 m., 53 nariai.

5. Skemų kaimo bendruomenė - įsteigta 2003 m., 40 narių.

6. Sėlynės kaimo bendruomenė - įsteigta 2005 m., 15 narių.

Gyventojų skaičius:

2020 m. sausio 1 d. Rokiškio kaimiškoje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravo 4529 gyventojai.

2012 m. Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje gyveno 5327 gyventojų, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą seniūnijos teritorijoje.

Gyventojų skaičius didžiuosiuose seniūnijos miestuose:

Kavoliškio k.- 1486.

Bajorų k. - 680.

Skemų k. - 673 ( iš jų 300 Skemų pensionato globotiniai).

Čedasų mstl. - 245.

Žiobiškio k. - 367.

Gimstamumas – 2008 m. - 27 naujagimiai, 2009 m. – 36 naujagimiai, 2010 m. – 35 naujagimiai, 2011 m. - 35 naujagimiai, 2012 m. - 22 naujagimiai.

Mirtingumas – 2008 m. mirė 105 žmonės, 2009 m. - 97 žmonės, 2010 m.- 85 žmonės, 2011 m - 92 žmonės, 2012 m. - 79 žmonės.

Emigracija - 2008 m. – 13 žmonių, 2009 m. – 19 žmonių, 2010 m. – 55 žmonės, 2011 - 61 žmogus, 2012 m. 42 žmonės.

Dominuojantis amžiaus vidurkis- nuo 45 iki 65 metų. Antra pagal skaitlingumą amžiaus grupė nuo 25 iki 45 metų (per tris metus amžiaus vidurkis nekito).

2012 m. Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje gyveno 2371 pensinio amžiaus gyventojai, iš jų virš 80 metų ir vyresni- 233. Seniūnijoje gyvena 193 vaikai iki 7 metų, 509 - nuo 7 iki 18 metų.

ROKIŠKIO KAIMIŠKOSIOS SENIŪNIJOS KAIMŲ SĄRAŠAS